Spausdinti

Naujienos

Per visą dvejopo kainų nurodymo stebėsenos laikotarpį atlikta beveik 40000 patikrinimų

2015 m. liepos 14 d.

Birželio 30 d. baigėsi laikotarpis, kai pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme įtvirtintą nuostatą asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas, kainas jų skelbimo vietose privalėjo skelbti litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo nustatytas apvalinimo taisykles.

Birželio 30 d. baigėsi laikotarpis, kai pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme įtvirtintą nuostatą asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas, kainas jų skelbimo vietose privalėjo skelbti litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo nustatytas apvalinimo taisykles.

Per daugiau nei 10 mėnesių - nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. - priežiūros institucijos atliko 33 828 patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Kainų stebėsenoje aktyviai dalyvavo ir visuomeninės vartotojų asociacijos, kurios irgi atliko 5959 ūko subjektų stebėseną. Tad per visą kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpį iš viso buvo atlikta 39 787 ūkio subjektų stebėsena ir nustatytas 1491 pažeidimas, o tai sudaro 4,41 proc. nuo visų atliktų patikrinimų. Pavyzdžiui kaimyninėse Baltijos valstybėse per kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpį buvo nustatomi pažeidimai maždaug kas penktoje tikrintoje įmonėje (Estijoje 19,49 proc. ir Latvijoje 20,89 proc.).

1473 ūkio subjektams, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus dėl dvejopo kainų nurodymo buvo skirti įspėjimai ir 18 ūkio subjektų skirtos baudos. Iš jų 68 įspėjimai buvo skirti ūkio subjektams, prisijungusiems prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Daugiausia pažeidimų buvo dėl kainų nenurodymo dviem valiutomis - 51 proc, dėl kainų suapvalinimo ne pagal teisės aktų reikalavimus - 28 proc. Pažeidimai dėl kainų į eurus perskaičiavimo ne pagal nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą (3,45280 lito už 1 eurą) sudaro 15 proc. ir kainų nurodymo klaidinančiai ir neaiškiai – 6 proc. Daugiausiai - beveik trečdalis (31,46 proc.) pažeidimų nustatyta Vilniaus apskrityje, Klaipėdos apskrityje - 13,80 proc. ir Kauno apskrityje - 12,36 proc. Mažiausiai pažeidimų nustatyta Alytaus - 2,65 proc., Tauragės - 2,88 proc. ir Telšių - 4,25 proc. apskrityse.

Pagal veiklos sritis daugiausia pažeidimų kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpiu sudarė ne maisto prekės ir paslaugos (49,5%), maisto prekės ir gėrimai (10,9 proc.), grožio salonai, kirpyklos, soliariumai (10,6 proc.) ir viešojo maitinimo paslaugos (7,1 proc.).

Per ataskaitinį laikotarpį daugiausia patikrinimų dėl dvejopo kainų nurodymo atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (12505), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (5490) ir Visuomenės sveikatos centrai (4269).

Kainų nurodymą dviem valiutomis atidžiai stebėjo ir vartotojai, kurie apie galimus euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus informuodavo priežiūros institucijas. Per visą dvejopo kainų nurodymo stebėsenos laikotarpį į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 1518 vartotojai ir 519 ūkio subjektai. Vien tik per 2015 m. pirmąsias dvi sausio savaites, kai atsiskaityti už prekes ir paslaugas buvo galima dviem valiutomis, buvo gautas 381 vartotojų kreipimasis dėl to, kad nesilaikoma reikalavimo grąžą atiduoti tik naująja valiuta – eurais. Vartotojai taip pat skundėsi dėl prekių ir paslaugų kainų didinimo bei dėl netinkamo kainų perskaičiavimo ir apvalinimo. Kreipęsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą verslininkai dažniausiai prašydavo pakonsultuoti dėl euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkio subjektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimų ir pažeidimų ataskaitos yra skelbiamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje www.vvtat.lt ir svetainėje www.euras.lt

Per daugiau nei 10 mėnesių - nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. - priežiūros institucijos atliko 33 828 patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Kainų stebėsenoje aktyviai dalyvavo ir visuomeninės vartotojų asociacijos, kurios irgi atliko 5959 ūko subjektų stebėseną. Tad per visą kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpį iš viso buvo atlikta 39 787 ūkio subjektų stebėsena ir nustatytas 1491 pažeidimas, o tai sudaro 4,41 proc. nuo visų atliktų patikrinimų. Pavyzdžiui kaimyninėse Baltijos valstybėse per kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpį buvo nustatomi pažeidimai maždaug kas penktoje tikrintoje įmonėje (Estijoje 19,49 proc. ir Latvijoje 20,89 proc.).

1473 ūkio subjektams, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus dėl dvejopo kainų nurodymo buvo skirti įspėjimai ir 18 ūkio subjektų skirtos baudos. Iš jų 68 įspėjimai buvo skirti ūkio subjektams, prisijungusiems prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Daugiausia pažeidimų buvo dėl kainų nenurodymo dviem valiutomis - 51 proc, dėl kainų suapvalinimo ne pagal teisės aktų reikalavimus - 28 proc. Pažeidimai dėl kainų į eurus perskaičiavimo ne pagal nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą (3,45280 lito už 1 eurą) sudaro 15 proc. ir kainų nurodymo klaidinančiai ir neaiškiai – 6 proc. Daugiausiai - beveik trečdalis (31,46 proc.) pažeidimų nustatyta Vilniaus apskrityje, Klaipėdos apskrityje - 13,80 proc. ir Kauno apskrityje - 12,36 proc. Mažiausiai pažeidimų nustatyta Alytaus - 2,65 proc., Tauragės - 2,88 proc. ir Telšių - 4,25 proc. apskrityse.

Pagal veiklos sritis daugiausia pažeidimų kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpiu sudarė ne maisto prekės ir paslaugos (49,5%), maisto prekės ir gėrimai (10,9 proc.), grožio salonai, kirpyklos, soliariumai (10,6 proc.) ir viešojo maitinimo paslaugos (7,1 proc.).

Per ataskaitinį laikotarpį daugiausia patikrinimų dėl dvejopo kainų nurodymo atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (12505), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (5490) ir Visuomenės sveikatos centrai (4269).

Kainų nurodymą dviem valiutomis atidžiai stebėjo ir vartotojai, kurie apie galimus euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus informuodavo priežiūros institucijas. Per visą dvejopo kainų nurodymo stebėsenos laikotarpį į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 1518 vartotojai ir 519 ūkio subjektai. Vien tik per 2015 m. pirmąsias dvi sausio savaites, kai atsiskaityti už prekes ir paslaugas buvo galima dviem valiutomis, buvo gautas 381 vartotojų kreipimasis dėl to, kad nesilaikoma reikalavimo grąžą atiduoti tik naująja valiuta – eurais. Vartotojai taip pat skundėsi dėl prekių ir paslaugų kainų didinimo bei dėl netinkamo kainų perskaičiavimo ir apvalinimo. Kreipęsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą verslininkai dažniausiai prašydavo pakonsultuoti dėl euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkio subjektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimų ir pažeidimų ataskaitos yra skelbiamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje www.vvtat.lt ir svetainėje www.euras.lt